Kategorijose: 
birželis 20, 2009
Questions by Oberazzi
Kartais, slenkant niūrioms dienoms, tenka susimąstyti, kodėl esu modeliuotojas, kam man to reikia ir apskritai, kodėl aš turiu kažką daryti, jeigu galiu “stumti” kiauras dienas dykinėdamas ir nieko neveikdamas?
Tikriausiai viso to šaknys yra tame, jog mane beprotiškai žavi pats modeliavimo procesas. Argi ne stebuklas, kad galima iš paprasto popieriaus lapo suformuoti tūrinę figūrą? Man modeliavimo sąvoka reiškia ne tik sėdėjimą prie stalo ir konstravimą, bet ir poilsį, malonumą, atsipalaidavimą po sunkios dienos.
Kiti tikriausiai pridurtų, kad modeliuojant domimasi konstruojama technika, lavinamas erdvinis mąstymas… Bet aš manau, kad modeliavimas tai daugiausia laisvalaikio leidimo forma, kuri teikia malonumą.
Aš modeliuoju neilgai – tačiau jau spėjau suprasti, kad tai įaugo į mano kraują ir jeigu šį hobį kada nors teks pamiršti (neduok Dieve!), tikiuosi, kad jis bus prisimintas… 
Žymos: 
Na, svarbu išlaikyti tą nusiteikimą savyje kiek galima ilgiau, nes tai gali būti ilgo ir įdomaus kelio pradžia. man gyvenbime gavosi įdomiai: pradėjęs nuo modeliukų iš Maly Modelarz klijavimo kažkur 1973? metais, susidomėjau karine technika (ir šiaip technika), kas vėliau peraugo į žinių poreikį apskritai.
O taippp…. norėjimas sužinoti viską apie tavo daromą modelį veda link beprotiško dydžio tekstų skaitymo, nuotraukų žiūrėjimo ir t.t.
Beje, Grumlinai, gal dar turi išlikusių Maly Modelarz modelių?
Turiu krūvelę, laukia pensijos
O gal netgi išliko jau ir sukonstruotų modeliukų
, būtų įdomu pamatyti 
Sukonstruotų – anei vieno. Taip jau išėjo
Echhh, gaila
Persikraustymai Viilnius->Kaunas/uošviai->Kaunas/bendrabutis->Kaunas/butas…
Ooooo tai net nenuostabu, kad tie modeliai pradingo laiko sūkuriuose…